Visa informacija saugoma senojoje interneto svetainėje www.kpskc.lt/

Gediminas Macijauskas

Gediminas Macijauskas

Trumpai apie mane

Gimiau 1955 m. Šilutėje. Po mokyklos baigimo studijavau teatro režisūrą Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Baigęs studijas, dirbau Klaipėdos miesto mokyklose pedagogu. Džiaugiuosi užauginęs dvi šaunias dukras. Šiuo metu dirbu pedagogų švietimo ir kultūros centre metodininku. Pomėgiai: buriavimas, žvejyba, dailieji darbai. Prieš metus, po sunkios ligos, ėmiau kurti poeziją.

Vos paliesta styga

Kai visą dieną mano langas ašarojo,
Kai vėjas staugė, verkė, bėdavojo,
Buvai šalia, tokia jauki, šilta, miela,
Kad nesuvokiau, ar naktis čia, ar diena.

Plaukai kvepėjo žemuogėm, ant smilgų suvertom,
Ir aš, ir tu akim mes buvom užmerktom,
Sugaudavau minty tave, save,
Net nekvėpuojame mes būdami šalia.

Tik kosmosas skambėjo kaip styga –
Mūs abiejų širdžių tepaliesta.
Ir spengė ta jautri tyla…
Naktis – žvaigždė – dangus – diena…

2012-02-29

Pienių vynas

Pakvipo vasaros medum,
Tvaiskus geltonis akį rėžia.
Tas lauko dydis nesuvokiamas vidum
Aušros rūke net horizontą brėžia.

Akis užmerkęs tu girdi
Pasaulyje didžiausią avilį.
Per tą simfoniją tolyn brendi,
Bijodamas sumindyt bičių šalį.

Taip norisi kvapnaus to eleksyro,
Nebematai ir nuostabaus geltonio.
Nebegirdi žiedais keliaujančio bityno –
Lyg pienių pievoj gertum pienių vyną…

2012-05-10

Gyvenimo upė

Šulinys gyvenimo gėrybių senka,
Jau norai ir galimybės nesutampa.
Ir sielos upių slenksčiai anka
O užsitvenkę potvyniu jie tampa.

Norėtųsi dar būt sraunia kalnų upe –
Skaidria, šalta, veržlia, gaivia,
Kuri ir sotintų, ir stiprintų
Jau po truputį senkantį tave.

Kaip neužakt gyvenimo tėkmėj,
Kaip rast kelius tikėjimui,
Srauniam tekėjimui.
Savęs dalinimui šventam.
Ir būti reikalingu kam…
Ilgam,
Ilgam,
Ilgam …

2012-06-08

Medžiai rudenį

Medžių lapai su kabančiom ašarom,
Medžiams nelengva atsisveikint su vasarom.
Medžiai kenčia prieš nežinią šaltą,
Medžių lapuose spalvos, išskyrus baltą.
Medžiai apsirengs jau greitai baltai,
Medžiams teks atsispirti žiemai šaltai.
Medžiai numeta lapus, kad jie nekentėtų,
Medžiai apkloja žemę lapais, kad jai padėtų.
Medžiai šaltį sutinka nuogi…
Gal ir tu jiems padėti gali?

2012-10-18

Devyneilis

Jeigu laiško tu gyvenime nerašęs,
Nebuvai nei vieno atsiprašęs,
Gero žodžio niekam nepasakęs,
Ir kad myli niekam niekam dar  nesakęs,
Sėsk nedelsdamas, ką nors daryk,
Nusileisk, atleisk, atsiprašyk,
Gerą žodį artimajam pasakyk,
Ir apglėbk, kuriuos tu myli vienąsyk…
Arba trumpą laišką parašyk.

2013-03-19
                                      

Gyvenimas – dovana

Nauja diena –
Tai Dievo dovana.
Antros tokios nebus –
Rytoj kita diena  nubus.

Ir kursime mes ją iš naujo,
Ar jau seni, ar veido jauno.
Visi mes esame kūrėjai,
Aukščiausio Žemėj pasekėjai.

Dėkokime kiekvieną rytą
Išvydę naują dieną šitą.
Branginkime minutę savo,
Visi, kas dovaną šią gavo.

Drauge dalinkimės mes savo patirtim,
Kiekvienas pasidžiaukime lemtim.
Mylėkime mes vienas kitą,
Gyvenimą mums duotą šitą.

2013-02-27

Kalijos

Juodos kalijos
Kaip moterys
Stilinga ir gracinga suknele.
Jos tokios proporcingos, ,,figūringos“,
Kad jaudina mane.
Ir negaliu aš atitraukt akių,
Iš visų pusių jas stebiu.
Jaučiu, kad džiugina mane –
Juoda spalva. Tai klasika sena.
Gėlė ir moteris juoda suknia
Priverčia pasitempti nejučia.
O kai į josios vidų pažiūriu,
Piestelės sukelia keistų minčių.
Todėl į juodą kaliją žiūriu, žiūriu,
Žiūriu ir negaliu vis atitraukt akių.
Jaučiu, kad kaliją myliu…

2012-05-18

 Jūros šauksmas

Bangos vartosi baltais ėriukais,
Kad tik vėjo nepritrūkus…
Norisi greičiau parbėgti į namus,
Apkabint brangios moters pečius.

Kuo arčiau mes ritamės prie kranto,
Jaučiam:  vėjas, bangos mums apkarto.
Norisi  jau mums kažko saldaus,
Ilgesys žuvėdrų klyksmu gal jau nebešauks.

Mintimis mes jau seniai namie,
Šiluma, jaukumas, meilė jau tokie,
Kad net sukasi nuo to galva.
Norisi parskristi vėju, ir gana.

Bet iš savo patirties gerai žinau –
Už savaitės jau vienos kitos
Vėl žuvėdros kvies, sparnais mums mos,
Pulsime mes jūron kaip patrakę atgalios.

O žuvėdros (mus nuo kranto ligi horizonto lanko),
Mos baltais sparnais be saiko.
Mūsų moteris vėl ligi skausmo ilgesys apsės,
Jos prie ašaroto lango kantriai  laukti sės.

2012-05-08
 
Durys

Durys  įeiti, durys išeiti,
Durys į ateitį, durys į praeitį.
Durys svetingos, (gal pragaištingos?),
Durys dėkingos ir nedėkingos.

Jos tam sutvertos,
Kad būtų atvertos.
Durys pagarbos ir meilės vertos.
Blogai, kai durys grotom apkaltos.

Nevarstomos durys ąžuolu verkia,
Būna ir uosiu į staktą trenkia,
Būna pušinės ar drebulinės,
Būna paradinės ir kasdieninės.

Durys kaip žmonės daug mato, daug žino.
Durys išleido, durys grąžino…
Jos tokios sargios, mielos ir savos.
Mes mylim jas, nors jos ir senos.

2013 02 15
       
Gero vėjo

Kai vėjas trukteli už burės,
Atrodo, patempei vadžias,
Ir ratai staigiai pajudėjo,
Bet čia arklių nebūta – būta vėjo.

Ir taip saldu ir gera pasidaro,
Kai pakinkai tu vėją,
Kuris tiktai pro šalį skriejo
Ir darbo nenorėjo.

Iš prigimties esi tingus, žmogau,
Ir sunkiai dirbti niekad nenorėjai.
Ieškojai kuo lengviau
Ir vis kinkei kitus, jei tik galėjai.

Tokia jau mūsų prigimtis –
Svajot, ieškoti ir klajoti,
Skraidyti kaip tie vėjai geradėjai
Ir patikėt likimą… fėjai.

2012-05-04