Visa informacija saugoma senojoje interneto svetainėje www.kpskc.lt/

Veiklos sritys

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas susijęs su mokytojų profesinio tobulėjimo sritimi. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paskirtis – pasiūlyti šiuolaikinę pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sampratą bei teisinius ir administracinius mechanizmus, kurie leistų įtvirtinti pedagoginių darbuotojų (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, individualizuotas ar socialinių įgūdžių ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo programas, ir pagalbos mokiniui specialistų) (toliau kartu – pedagogai) nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo asmeninę ir institucinę motyvaciją, užtikrintų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybę ir tikslingą bei veiksmingą lėšų, skiriamų iš biudžeto pedagogų kvalifikacijai tobulinti, naudojimą.

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo samprata grindžiama šiais principais:

  • geriausios praktikos – pedagogas, kolegialiai mokydamasis, turi perimti geriausias ugdymo praktikas, kurios daugeliu atvejų randasi ir tinkamai suvokiamos autentiškoje pedagoginės veiklos aplinkoje (švietimo įstaigoje ir kitose vietose, kur organizuojamas ugdymo procesas), todėl joje sutelktina didelė kvalifikacijos tobulinimo veiklų dalis;
  • motyvacijos – pedagogas turi turėti vidinę vertybinę nuostatą ir būti išoriškai motyvuojamas nuolatos tobulinti savo veiklą;
  • subsidiarumo – pedagogas ir švietimo įstaiga yra pagrindiniai subjektai, kartu pasirenkantys profesinio tobulinimosi sritis ir formas.

Kvalifikacijos tobulinimo procesas užtikrina dermę tarp individualių pedagogo poreikių, švietimo įstaigos poreikių ir nacionalinių poreikių:

  • individualūs pedagogo profesinio tobulinimosi poreikiai suvokiami kaip galimybė realizuoti asmeninius gebėjimus, polinkius bei siekius, taip pat įveikti problemas, kurios yra kliūtis geresniems profesinės veiklos rezultatams ir pasitenkinimui darbu pasiekti;
  • švietimo įstaigos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai suvokiami kaip galimybė darbuotojams įgyti stokojamas kompetencijas, svarbias darniai įstaigos veiklai užtikrinti ir jos bendruomenės išsikeltiems uždaviniams įgyvendinti;
  • nacionaliniai pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai suvokiami kaip galimybė įvesti naujus dalykus, programas, temas, technologijas, skleisti svarbias pilietines ir tautines nuostatas, organizuoti grėsmių ugdytinių sveikatai prevenciją.

Priimant sprendimus dėl konkrečių kvalifikacijos tobulinimo priemonių pasirinkimo  derinama pedagogo asmeninė iniciatyva, švietimo įstaigos vadovo įtaka ir profesinio tobulinimosi metodininko pagalba.

Kvalifikacijos tobulinimas nuosekliai pratęsia pedagogo rengimą, pradėtą aukštojoje mokykloje, ir trunka visą profesinės veiklos laikotarpį. Pasirinkdamas pedagogo profesiją asmuo turėtų žinoti savo tolimąją (viso gyvenimo) ir artimąją (kelerių metų) tobulinimosi perspektyvą, galimybes (įskaitant švietimo įstaigos biudžete suplanuotus finansus), numatomus rezultatus ir pastarųjų sąsają su karjera.

Pedagogo asmeninei ir socialinei sėkmei būtina visapusiška žmogiškoji branda ir visų jo asmeninių galių realizacija, todėl kvalifikacijos tobulinimo sričių ir formų įvairovė tiesiogiai siejasi ir stiprina pedagogo norą tobulintis, jo pasitenkinimą tobulinimosi rezultatais ir jų diegimo profesinėje veikloje sėkme. Pedagogas, kaip asmenybė, yra pavyzdys ugdytiniams ir daro jiems įtaką asmeninėmis savybėmis bei vykdoma veikla.

Pagal gebėjimų pobūdį ir jų taikymą skiriamos šios pagrindinės pedagogų kompetencijų sritys:

  1. Bendrosios kompetencijos (mokymo kalbos tinkama vartosena, valstybinės bei užsienio kalbų mokėjimas, komunikaciniai gebėjimai, kritinis mąstymas, technologijų taikymo ir informacijos valdymo įgūdžiai, teisinis raštingumas, etiketo pagrindų išmanymas); siekiant pripažinti kai kurių kompetencijų įgijimą ir paskatinti jų ugdymąsi, norminiuose dokumentuose atskirai nurodytinos šios bendrosios kompetencijos:
  • vadybinės organizacinės kompetencijos;
  • kultūrinės kompetencijos;
  • socialinės kompetencijos;
  • sportinės kompetencijos;
  • dalykinės kompetencijos;
  • didaktinės kompetencijos.
  1. Dalykinės kompetencijos (mokomojo ir tai pačiai žinijos bei ugdymo sričiai (socialiniai, humanitariniai, gamtos mokslai, technologijos, menai, kūno kultūra ir sportas) priklausančių dalykų pagrindų bei naujovių išmanymas);
  2. Didaktinės kompetencijos (įskaitant psichologines žinias ir jų taikymą, profesinės etikos išmanymą ir laikymąsi).
 

Metodinė veikla – mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų organizuota veikla, vienijanti juos pagal veiklos ir ugdymo sritis, skirta kvalifikacijai ir praktinei veiklai tobulinti keičiantis gerąja patirtimi, naujausia metodine bei dalykine informacija.

Metodinė veikla grindžiama šiais principais:

  • įsivertinimo – mokytojai turi suprasti, kas jų veikloje yra tobulintina ir kokių žinių, gebėjimų, įgūdžių jiems trūksta;
  • geriausios praktikos – mokytojai turi perimti geriausias ugdymo praktikas;
  • motyvacijos – mokytojai turi turėti vidinę vertybinę nuostatą ir būti išoriškai motyvuojami nuolat tobulinti savo veiklą.

Metodinės veiklos tikslas – sudaryti sąlygas ir skatinti mokytojus plėtoti savo profesines kompetencijas, skleisti savo sukauptą patirtį bei kvalifikacijos tobulinimo renginiuose įgytas žinias, gebėjimus aktyviai taikyti savo praktinėje veikloje.

Metodinės veiklos uždaviniai:

  • užtikrinti dermę tarp individualių mokytojo, švietimo įstaigos ir miesto (regiono, šalies) poreikių;
  • skleisti informaciją apie švietimo politiką, metodines naujoves;
  • plėtoti mokytojų profesinį bendradarbiavimą ir geriausios praktikos sklaidą;
  • racionaliai naudoti kvalifikacijai tobulinti ir metodinei veiklai organizuoti skirtas lėšas.

Metodinės veiklos formos:

  • kolegialus dalijimasis patirtimi (grupinė, asociacijų, projektinė veikla, atvirų pamokų ir kitos pedagoginės veiklos demonstravimas ir stebėjimas, konsultavimas ir konsultavimasis, bendravimas ir bendradarbiavimas tarpusavyje, su socialiniais partneriais, metodinių darbų, mokymo ir mokymosi priemonių rengimas, dalykinė raiška profesinėmis publikacijomis, rekomendacijomis ir pan.);
  • specializuoti renginiai (metodinės dienos, konferencijos, konkursai, pedagoginių idėjų mugės, apskritojo stalo diskusijos, edukacinės išvykos, seminarai, mokymai ir pan.);
  • viešoji veikla (visuomeninė, kultūrinė, meninė raiška, įskaitant veiklą socialinėse akcijose ir programose, kūrybiniuose projektuose, dalyvavimą meno kolektyvuose, sportinėje veikloje ir pan.).

 Projektinė veikla turinti pradžią, pabaigą ir baigtinius išteklius, kuria siekiama unikalaus tikslo (pvz., produkto, paslaugos ar rezultato sukūrimo). Projektinė veikla apima šiuos pagrindinius etapus:

  • iniciavimas, kai nusprendžiama pradėti projektą ir apibrėžiami tikslai, rezultatai bei projekto ribos. Projekto veiklos koordinatorius (kūrėjas) inicijuoja ir koordinuoja projekto procesus.
  • planavimas, kai nustatomi tikslai, darbo apimtys, laiko tvarkaraštis, resursų paskirstymas, rizikos analizė ir komunikacijos planas;
  • įgyvendinimas, kai pagal planą pradedama vykdyti projektą, kur vyksta veiklos, užduočių atlikimas ir tarpusavio koordinavimas;
  • komandinis darbas, kai projektinė veikla vykdoma komandinėje aplinkoje, kur skirtingos kompetencijos ir įgūdžiai sujungiami, siekiant projekto tikslų. Projekto eigoje visi nariai lygiateisiškai planuoja, įgyvendina veiklą, kuria projekto rezultatus, vertina ir įsivertina juos, užtikrina projekto rezultatų sklaidą;
  • vertinimas ir sklaida, kada stebima projekto eiga, tikrinamas progresas, kokybės priežiūra ir priimamos reikalingos korekcijos;
  • užbaigimas, kada užbaigiama projektinė veikla, įgyvendinami projekto rezultatai, parengiama projekto ataskaita ir perduodamas projektas vertintojams.

Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras aktyvus skirtingo pobūdžio projektinėse veiklose: tarptautiniuose Erasmus+, Nordplus Adult projektuose, Švietimo mainų ir paramos fondo eTwinning projektuose, miesto, respublikiniuose ir kituose projektuose. Kiekvienas projektas yra unikalus, su savo specifiniais tikslais, rezultatais, reikalavimais ir iššūkiais. Projekto veikla skirta konkretiems poreikiams tenkinti arba naujoms problemoms spręsti. Vykdomos šios projektinės veiklos:

  • Tarptautiniai susitikimai kontaktiniu ir nuotoliniu būdu;
  • Nuotoliniai ir kontaktiniai gerosios patirties pasidalinimo renginiai miesto, respublikos ir tarptautiniu lygmeniu.
  • Bendradarbiavimas su asocijuotais ir socialiniais partneriais.
  • Darbo grupių sudarymas kuriant intelektinius produktus.
  • Tarptautiniai mokymai.
  • Projektų rezultatų sklaidos renginiai

Kultūrinės veiklos paskirtis – telkti ir sudaryti sąlygas kiekvienam miesto švietimo bendruomenės nariui būti aktyviu kultūros puoselėjimo dalyviu ir iniciatoriumi, pagal turimas kompetencijas organizuoti kultūrines veiklas, vykdyti įvairiapusę kultūros ir meno plėtrą bei sklaidą.

Veiklos formos:

  • viešoji veikla (miesto visuomeninė, kultūrinė, meninė raiška, įskaitant veiklą socialinėse akcijose ir programose, kūrybiniuose projektuose, dalyvavimą meno kolektyvuose, sportinėje veikloje ir pan.);
  • parodų organizavimas;
  • edukacinės išvykos;
  • kultūriniai renginiai.

 

Svarbi sritis– kultūrinis bendradarbiavimas ir sklaida su socialiniais partneriais:

Lietuvos jūrų muziejus

LDM Prano Domšaičio galerija 

Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centras Žvejų rūmai 

VšĮ Taško teatras 

Asociacija „Mano miestas Klaipėda“ 

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras

Klaipėdos miesto savivaldybės Tautinių kultūrų centras

Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka 

VšĮ Meno psichologijos centras

VšĮ „Klaipėdos lėlių teatras“ 

Klaipėdos laikrodžių muziejus

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka

Klaipėdos koncertų salė

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras

Klaipėdos etnokultūros centras

Klaipėdos dramos teatras

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo paskirtis – sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją ar įgyti papildomų kompetencijų. Neformalusis suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam jį pasirinkusiam asmeniui, ne jaunesniam kaip 18 metų.

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo pagrindiniai uždaviniai:

  • padėti asmeniui tenkinti savišvietos poreikius;
  • plėtoti kultūrinius interesus, ugdyti asmens kūrybines galias ir gebėjimus;
  • sudaryti sąlygas įgyti profesinei veiklai reikalingų teorinių žinių ir praktinių gebėjimų.

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo pagrindinės formos:

  • tikslinė savišvieta;
  • kursai, seminarai, paskaitos;
  • neakivaizdinis (nuotolinis) švietimas;
  • žiniasklaidos priemonėmis perteikiamos šviečiamojo pobūdžio programos.

Neformaliojo švietimo būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka arba kaip studijų programos dalis aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

Neformalųjį suaugusiųjų švietimą teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti visi švietimo teikėjai. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo ir mokslo ministras. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą apibrėžia Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas.

  • Klaipėdos miesto Neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų modulis parsisiųsti